Kai kurie jūrų gyvūnai valgo dumblius tam, kad augalinį chlorofilą įsisavintų į savo kūną. Tuo tarpu Pietų Floridos Tampa universiteto (JAV) mokslininkas Sidney K. Pierce teigia, jog Elysia chlorotica rūšies jūrų sraigei to daryti net nereikia, nes ji į savo DNR yra įterpusi pakankamai daug augalinių genų ir chlorofilą pagamina jos pačios organizmas.

Australijos faunai grasina žuvys-grobuonys, valgančios ne tik gyvates ar vandens paukščius, bet ir laipiojančios medžiais.

Daugumos gyvūnų rūšių patelės leidžia jas apvaisinti keliems patinams. Tai padeda užtikrinti, kad bent vienas iš jų palikuonių turės gerus genus. Tačiau yra gyvūnų rūšių, kurių patelės nepasitenkina net keliais patinais.

Figmedžiai ir figinės vapsvos (Agaonidae šeima) simbiozėje gyvena milijonus metų - vapsvos deda savo kiaušinėlius figose, o vietoj "kompensacijos" apdulkina medžių žiedus. Tačiau visas šis procesas nesiremia paprasčiausiu altruizmu - jei tik vapsvos pradeda "tinginiauti", medžiai jų greitai atsikrato.

Aukščiausia Vakarų Europos viršukalnė Monblanas per dvejus metus neteko 45 centimetrų, ketvirtadienį pranešė ekspertai. Viršūnę dengiantis sniego ir ledo sluoksnis susmego maždaug dešimtadaliu, sakė topografas B. Dupontas žurnalistams.

Pasaulio koralų rifai planetos ekonimokai kasmet atneša 172 mlrd. dolerių, tačiau jų piniginei vertei, kaip ir būklei, gresia nunykti.

Mokslininkai ant drugelių sparnų aptiko mažytes ausytes, leidžiančias šiems atskirti aukštus ir žemus garsus bei, tikėtina, girdėti paukščius. Mokslininkai pastebėjo, kad ant mėlyno, Centrinėje Amerikoje paplitusio Morpho peleides sparnų yra mažos ausytės.

Mokslininkai nustatė, kad tam tikri biocheminiai junginiai, aptinkami krevečių lukštuose, gali taip veikti žaizdą, kad ši gytų nepalikdama randų. „Šis metodas būtų visiškai natūralus, saugus naudoti ir „draugiškas“ aplinkai, bet kol kas nelabai patikimas – vienam veikia, o kitam ne, ir mes nežinome kodėl. Taigi jis dar netinka farmacija“,

Pasaulinis atšilimas grasina ne tik baltosioms meškoms, bet ir didžiausiems ir ilgaamžiškiausiems žemės gyventojams – medžiams. Remiantis Nacionalinio evoliucinės sintezės centro (NESCent) tyrimais, jie prasčiausiai sunkiai prisitaiko prie klimato pokyčių.

Pasak mokslininkų, skruzdės nuo įsibrovėlių ginasi pulku, t. y., vienai jį užfiksavus, greitai informuojama visa kolonija. Tokiu principu bus pagrįsta ir nauja kompiuterių apsaugos programa, kuri greitai turėtų būti išbandyta.

Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje rudens paletėje dominuoja liepsnojantys raudoni atspalviai, tačiau Europoje lapai dažniausiai tampa geltoni. Viena tyrėjų komanda turi naują idėją, kodėl rudens spalvos skirtinguose žemynuose skiriasi.

Agentūra išnagrinėjo 1995 – 2004 metų duomenis iš devynių upių baseinų, kurie apima du trečdalius šalies, ir aptiko, kad 6% iš pusantro tūkstančio šešiolikos skirtingų rūšių žuvų patinėlių išsivystė moteriški bruožai.

Austrijos mokslininkai nustatė, kad vasara kaip palyginti aiškiai išsiskiriantis metų laikas Žemėje atsirado ne anksčiau, nei prieš 13 000 metrų, skelbia naujienų agentūra „Xinxua“.

Grupė mokslininkų iš Britanijos Kolumbijos universiteto Vankuveryje atliko šunų gebėjimų tyrimą. Pasirodė, kad gyvūnai geba suprasti 250 žodžių ir gestų, suskaičiuoti iki 5 bei atlikti paprasčiausius matematinius veiksmus.