Šachmatai ir boksas

Pasirodo, galima sujungti ir tokias iš pirmo žvilgsnio visiškai nesuderinamas sporto rūšis. Šachmatų boksą kaip meninį apipavidalinimą pirmasis sugalvojo menininkas Iepe B. T. Rubinghas. Ir išradimui buvo lemta prigyti. Nauja sporto rūšis išpopuliarėjo, pritraukė daug gerbėjų. Šiandien veikia net Pasaulinė šachmatų bokso organizacija — WCBO. Pirmasis šio keisto sporto pasaulio čempionatas įvyko 2003 m., o čempionu jame, kaip ir turėtų būti, tapo šachmatų bokso sumanytojas.

Kovą sudaro 11 raundų, kuriuose susitinka 6 šachmatiniai ir 5 boksininkai. Bokso raundas trunka 2 min., tuomet į ringą nuleidžiamas stalas su šachmatų lenta. Sportininkai užsideda ausines, padedančias atsiriboti nuo salės triukšmo, ir 4 min. kaunasi stalo žaidimo figūrėlėmis pagal visas šachmatų taisykles. Prabėgus nustatytam laikui, stalas pakyla, o varžovai vienas į kitą vėl taikosi kumščiais. Pergalę lemia nokautas, matas arba pasibaigęs laikas, skirtas apgalvoti šachmatų ėjimams (12 min.). Pasiekus lygiąsias šachmatais, nugalėtoją išaiškina bokso taškai.

Korfbolas

Neįprastos sporto rūšys nebūtinai yra sugalvotos pastaraisiais metais. Olandas Niko Broekhusenas korfbolą sugalvojo 1904 m., tačiau šį žaidimą mažai kas žino. Korfbolas turi savo tradicijas gimtojoje Olandijoje. 1920 m. naujasis sportas net buvo pristatytas Antverpeno olimpiadoje. Šiuo metu, pagal 2007 m. reitingus, geriausi korfbolininkai yra olandai, belgai ir taivaniečiai. Vien iš šio trejetuko matome, kad korfbolas gan populiarus visame pasaulyje. Šis sportas labai primena krepšinį, tik čia kamuolį reikia mesti į specialų lanką, labiau primenantį platų žiedą, be to, draudžiamas varymas, bėgimas su kamuoliu, smūgiai per kamuolį. Sportininkai kamuolį turi permetinėti vienas kitam arba mesti į krepšį. Korfbolas — vienintelė sporto šaka pasaulyje, kurioje žaidžia mišri vyrų ir moterų komanda (4 vyrai ir 4 moterys). Varžybos ir buvo sumanytos tam, kad gerintų bendravimą tarp skirtingų lyčių vaikų.

2008 m. pradžioje tarptautinė korfbolo asociacija jungė 49 šalis nares. Prisipažink, ar Tu kada nors apie jį esi girdėjęs?

Karališkasis futbolas

Yra toks futbolas (tiesa, labiau primenantis regbį), kurį žaidžia visas miestas. Ir tik vienas. Jau daugiau kaip 800 metų toks sportas praktikuojamas Anglijos Ašborno mieste. Karališkuoju jis buvo pavadintas 1928 m., kai rungtynių pradžią paskelbė Velso princas. Tradicija miestelyje taip giliai įleidusi šaknis, kad Antrojo pasaulinio karo metu Ašborno pėstininkų pulkas šio futbolo analogą žaidė apkasuose. Žaidimo tikslas — kamuolį atnešti į priešininko vartus. Upė, skirianti miestą, gyventojus padalija į „pietiečių“ ir „šiauriečių“ komandas. Žaidėjų kiekis neribojamas, tik negalima muštis, naudoti kovinių veiksmų, slėpti kamuolį po drabužiais, pervežti transporto priemonėmis. Rungtynės vyksta 14–22 val., vartais laikomi du malūnai, pastatyti skirtinguose miesto galuose, o žaidimo aikšte tampa visos miesto gatvės, uždrausta žaisti kapinėse, soduose, istorinėse vietose ir ten, kur žaidimas gali pakenkti aplinkai. Žmonės varžybų dieną gatvėse vengia palikti savo automobilius, o parduotuvių savininkai tą dieną dažnokai poilsiauja. Užtat baruose būna pastatomi dideli ekranai, kuriuose galima stebėti rungtynių eigą.

Povandeninis ledo ritulys

1954 m. 4 anglų nardytojai sugalvojo povandeninį ledo ritulį. Dėl žaidėjų skaičiaus žaidimas iš pradžių buvo vadinamas „Octopush“. Rungtynės vyksta baseine, tikslas, kaip ir ledo ritulio, — įmušti kuo daugiau įvarčių. Povandeninių vartų plotis — net 3 m, o kad ritulys neiškiltų į paviršių, jis specialiai yra pasunkintas. Švininis ritulys, padengtas plastmase, sveria 1,3–1,5 kg. 8 žaidėjų komanda naudojasi nardymui reikalinga įranga, lazdos, suprantama, trumpos, o žiūrovams tenka arba nerti po vandeniu, arba stebėti povandeninių kamerų perduodamą vaizdą.

Didžiausio populiarumo šis sportas sulaukė Anglijoje, JAV, Olandijoje, Australijoje, Kanadoje ir PAR.

Labai giminingos sporto rūšys yra povandeninis regbis (sugalvotas 1961 m.) ir povandeninis futbolas (1960 m.). Regbyje už pabuvimą išnėrus ilgiau nei 2 min., skiriamas baudinys į vartus. Povandeninis futbolas labiau primena amerikietiškąjį variantą — kamuolys ne spiriamas, o nešamas.

Žmogus prieš arklį

Žmogus niekaip negali pripažinti, kad nėra geriausias. 1980 m. ginčas Llanwrtyd Wells miestelyje dėl to, kuris greitesnis, davė pradžią žmogaus varžyboms prieš arklį. Raitelio valdomą arklį. Ir nors rungtis nėra tokia ekstremali kaip bėgimas nuo bulių bandos, tačiau varžantis su žirgu 35 km distancijoje su daugybe įvairių kliūčių reikia didelės ištvermės. Atsakymas lyg ir akivaizdus, tačiau patrauklus prizas — 25 tūkstančiai svarų sterlingų — ir noras įrodyti savo sugebėjimus neleidžia šių varžybų užmiršti. Bėgikai niekaip negalėjo laimėti prizo, kol po 20 metų, 2002-aisiais, vienas jūrų pėstininkas nuo keturkojo varžovo atsiliko tik 1 min. O 2004 m. prizą pasiėmė Huwas Lobbas, atbėgęs per 2 val. 5 min. ir 19 sek. ir arklį aplenkęs maždaug 2 min. Už gautus pinigus jis pirmiausia pažadėjo įsigyti padorius sportinius batelius. 2007 m. Florianas Holzingeris bėgo 15 min. ilgiau, tačiau tai jam nesutrukdė tapti maratono nugalėtoju. Iki 2004 m. arklius pavykdavo aplenkti tik dviratininkams, kuriems rungtyje leista dalyvauti 1985 m. Matyt, žmonės jau buvo netekę vilties laimėti.

Mobiliųjų ir hagių mėtymas

Suomiai turbūt turi per daug mobiliųjų telefonų gamintojų ir nori dažniau keisti aparatus, nes nuo 2000 m. rengia mobiliųjų telefonų mėtymo varžybas. Dalyviai skirstomi pagal amžiaus grupes, o aparatas gali būti senas, tačiau būtinai firminis ir sverti 200–400 g. Jei gaila savo telefono, galima nusipirkti kitą. Prizas, aišku, naujas telefono modelis. Pasaulinis moterų rekordas — 53,52 m, o vyrų — 95,83 m. Abu rekordai pasiekti Anglijos čempionatuose. Ko gero, mobilieji anglus nervina labiau nei suomius.

O škotai, turbūt supykę ant šeimininkių, nuo 1977 m. rengia hagio, škotų nacionalinio patiekalo, mėtymo nuo statinės varžybas. Oficialus rekordas — 54,85 m, pasiektas 1984 m., nors australų kriketo žaidėjas Tomas Moodys tvirtina, kad 1989 m. jis hagį nusviedė daugiau nei 70 m.

Prie tos pačios kategorijos galima priskirti ir mažo ūgio žmonių mėtymą, kurį žmonių teisių gynėjai stengiasi uždrausti. Tiesa, tam prieštarauja patys žemaūgiai, tvirtindami, kad tai jiems ne tik smagi pramoga, bet ir galimybė užsidirbti. Juk šiais laikais už tai moka apie 10 dolerių. Pasaulio rekordas siekia 4,6 m.

Bosabolas

Dar vienas naujos rūšies sportas gimė sumaišius kelis kitus. Bosabolas turi tinklinio, futbolo, kapueiros (Brazilijoje kilęs kovos menas), sambos, akrobatikos ir įvairių triukų elementų. Visas šis rinkinukas, demonstruojamas ant batuto skambant energingiems ritmams, tampa žaviu reginiu. Kiekvienoje komandoje žaidžia 3–5 žaidėjai, kurių vienas šokinėja ant vadinamojo tramplino, o kiti yra aplink jį. Pagrindinė pergalės taisyklė panaši į tinklinio: įmušti kamuolį į priešininko pusę taip, kad tas nepajėgtų jo atmušti — tik bosabole kamuolį leidžiama smūgiuoti ir perdavinėti bet kuria kūno dalimi. Tiesa, yra lietimų limitas: ranka kiekvienas žaidėjas kamuolį gali liesti tik vienąkart, o galva ar koja — po du kartus.

Bosabolo klubai įsteigti Brazilijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Ekvadore, Kuveite, Rumunijoje ir Singapūre.